caṇḍa

adjective fierce, violent; quick-tempered, uncontrolled, passionate Vin.ii.194 (hatthī); DN.i.90 (= māṇa-nissita-kopa-yutta DN-a.i.256); SN.i.176; SN.ii.242; AN.ii.109 = Pp.47 (sakagava˚); Ja.i.450; Ja.ii.210, Ja.ii.349 Vism.343, Vism.279 (˚sota, fierce current), (˚hatthi); Dhp-a.iv.9 (goṇa) Dhp-a.iv.104; Sdhp.41, Sdhp.590, Sdhp.598
■ f. caṇḍī MN.i.126; Ja.ii.443; Ja.iii.259; Pv.ii.3#4 (= kodhanā Pv-a.83). Compar. caṇḍatara SN.ii.242
■ In compounds caṇḍi˚, see caṇḍikata & caṇḍitta.

Sk. caṇḍa