satimant

adjective mindful, thoughtful, contemplative, pensive; nom. sg. satimā DN.i.37; SN.i.126; Snp.174; AN.ii.35; Dhs.163; Dhp-a.iv.117; Pv.iv.3#44; satīmā (in verse) Snp.45; nt. satīmaṃ Snp.211; gen. satimato SN.i.208; satīmato SN.i.81; Dhp.24; nom. pl. satīmanto DN.ii.120; Dhp.91; Dhp-a.ii.170; gen. satīmataṃ Dhp.181; Iti.35; satimantānaṃ AN.i.24
■ See also DN.iii.77, DN.iii.141 DN.iii.221 sq.; AN.iv.4, AN.iv.38, AN.iv.300 sq., AN.iv.457 sq.; Mnd.506; Cnd.629.

fr. sati