upaḍḍha

adjective noun half Vin.i.281 (˚kāsina); Vin.ii.200 (˚āsana); Ja.iii.11 (˚rajja); Vism.320 (˚gāma); Dhp-a.i.15 Dhp-a.i.205 (˚uposathakamma); Dhp-a.ii.85; Kp-a.239 (˚gāthā); Snp-a.298; Vv-a.38, Vv-a.61, Vv-a.120; Pv-a.209, Pv-a.276.

upa + aḍḍha, used abs. whereas aḍḍha only in compn., cp. also BSk. upārdha Divy.86, Divy.144 Divy.514; Avs.i.211, Avs.i.240